Saugumas internete

Jau seniai didelė mūsų gyvenimo dalis persikėlė į telefonus ir kompiuterius – čia bendraujame, perkame, skaitome naujienas.

Patogu, bet kartu atsiranda ir daug naujų pavojų. Todėl svarbu ne tik saugoti savo duomenis, bet ir mokėti atsirinkti informaciją, kurią kasdien matome.Saugumas internete prasideda nuo jūsų įrenginių (telefonų ir kompiuterių) priežiūros. Labai svarbu reguliariai atnaujinti programas, nes programų kūrėjai per atnaujinimus ne tik prideda naujų funkcijų, bet ir taiso saugumo spragas. Patartina vengti įdiegti nežinomas programas ar programas iš neoficialių jų kūrėjų svetainių.

Slaptažodžiai naudojami labai seniai, bet vis dar žmonės nuolat susiduria su saugumo problemomis, nes į slaptažodžių saugumą žiūri atmestinai. Daug kas naudoja paprastus slaptažodžius, pavyzdžiui, savo vardą ar gimimo datą. Kurkite ilgesnį slaptažodį, naudokite didžiąsias raides, skaičius ir specialiuosius simbolius (pvz., ! Arba @).
SVARBU! Nenaudokite to paties slaptažodžio visur. Jei kas nors nulauš jūsų „Facebook“, jie neturėtų gauti prieigos prie jūsų el. pašto.
Didelė dalis apgavysčių vis dar ateina per el. paštą. Dažnai mus pasiekia gausybė nepageidaujamų laiškų (vadinamojo „spamo“), kurie nėra tik nekaltos reklamos. Sukčiai siunčia laiškus, kurie atrodo kaip oficialūs pranešimai iš „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, banko ar kitos įstaigos, kuri jums gali pasirodyti svarbi. Jie teigia, kad jūsų paskyra tuoj bus ištrinta, kad jums priklauso išmoka, kad reikia patikrinti saugumą ir t.t. Šių laiškų tikslas – priversti jus paspausti nuorodą ir suvesti savo duomenis į netikrą svetainę. Taip vagiamos prisijungimo paskyros, asmens ir banko duomenys. Įsidėmėkite: jei gavote laišką su nerimą keliančiu, gąsdinančiu ar itin džiugiu turiniu, pirmiausia pažiūrėkite į siuntėjo adresą – jis dažnai būna keistas, su klaidomis ar nereikalingais simboliais.
Geriausia tokius laiškus tiesiog trinti ir niekada nespausti juose esančių mygtukų. Net jei laiškas jums neatrodo apgaulingai, vis tiek patartina nespausti nuorodos, o nueiti per oficialų puslapį, kurio adresą tikrai žinosite.
Sukčiai bando apgauti ne tik el. paštu, bet ir SMS žinutėmis ar skambučiais.
Šiandien internete vyksta ir kitokia kova – informacinis karas. Priešiškos jėgos siekia mus supriešinti, sukelti baimę, neapykantą kitam piliečiui ar nepasitikėjimą savo valstybe. Dažniausiai tokios žinutės pasižymi rėksmingomis antraštėmis apie neva „slepiamą tiesą“. Pagrindinis jų tikslas yra sužadinti stiprias emocijas – pyktį ar išgąstį. Jei kažką perskaitę pajutote stiprią emociją, sustokite, palaukite, nusiraminkite, nurimus dažnai naujiena pasirodo įtartina. Tikrinkite informaciją – ar ji skelbiama oficialiose žiniasklaidos priemonėse? Jei apie tai rašo tik neaiškios „Facebook“ grupės, greičiausiai tai yra melas, skirtas jumis manipuliuoti.
Ir dar viena sena taisyklė, kuri vis dar galioja: jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Greiti pinigai, „garantuotos“ investicijos ar netikėti prizai dažniausiai baigiasi dideliais nuostoliais.

Kompiuterinių sistemų administratorius Artūras Daugirdas