2025-ieji yra paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais

Naujus mokslo metus pradėjome ugdymu, skirtu iškiliausio Lietuvos menininko M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Jis teigė, kad tikroji meno funkcija yra skleisti grožį ir harmonizuoti žmogų, sutelkti jį aukštesniems idealams ir vertybėms. Būtent tokias vibracijas skleidė ir tebeskleidžia geniali Čiurlionio kūryba, kuri tarsi amžinybė yra nepavaldi laikui ir proto ribotumams. Tai kūryba paliečianti aukščiausius Dvasios pasaulius ir atverianti širdį. Čiurlionis vertinamas kaip žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius.

Lopšelio-darželio ugdytiniai Rugsėjo 1-ąją galėjo pabūti tais mažaisiais „Čiurlioniukais“ – kuriančiais, fantazuojančiais, tapančiais, klausiančiais, šokančiais ir pan.

Lopšelio-darželio darbuotojai buvo pakviesti kartu minėti Rugsėjo 1-ąją prisimenant, klausantis ir stebint Čiurlionio darbus. Pagal jo paveikslus, buvo organizuotos įvairios kūrybinės užduotys. Panaudojant jo vardą, buvo išsakomi palinkėjimai vienas kitam ir pan. Stebėjome jo sukurtų paveikslų ir muzikos animuotą video projekciją. Sudėliotiems jo paveikslams kūrėme pavadinimus, o iš jų dirbtinio intelekto pagalba sukurtas štai toks tekstas:

Kudlotos mintys virpa, lyg aitvaras danguje,

O šviesa tunelio gale — ne pabaiga, o pradžia.

Uola tyliai glūdi, tarsi amžinas tonas,

Virš jos išsiskleidžia laivo burė —

svajonių laivas plaukia per iliuzijų pasaulį.

Samčiu semiu krentančius fantazijų lašelius,

jie žiba kaip saulučių trikampis ant suskeldėjusio ledo,

akimirkų kratinys virsta spalvų sonata,

kur net kepurė ir perukas tampa

užuomina į vaidmenį,

kuriame pats dangus groja fortepijonu.

Ir Čiurlionis, tylus vedlys,

pirštais brėžia horizontą,

kur garsas ir spalva susilieja

į vieną bekraštę drobę —

svajonę, kurios negali sudaužyti

nei laikas, nei akmuo.