Dvikalbystė šeimoje: kaip padėti vaikui išmokti abi kalbas ir išvengti sunkumų?

Vis daugiau vaikų Lietuvoje auga dvikalbėse šeimose – vienas iš tėvų kalba lietuviškai, kitas – kita kalba.

Dalis tėvų džiaugiasi, kad jų vaikas turės pranašumą, tačiau kiti nerimauja, ar dvikalbystė nepakenks kalbos raidai. Ar tikrai verta sunerimti?

Dvikalbystės nauda – įrodyta mokslu

Tyrimai rodo, kad dvikalbiai vaikai dažnai turi platesnį pasaulio suvokimą, geriau geba spręsti problemas ir lengviau išmoksta kitas kalbas. Tačiau pradžioje jų kalbos raida gali atrodyti atsiliekanti – jie maišo kalbas tarpusavyje, turi skurdesnį žodyną. Tai visiškai natūralus reiškinys, kuris ilgainiui išnyksta.

Kaip padėti vaikui išmokti abi kalbas?

1️. Taisyklinga kalbinė aplinka – kiekvienas tėvas turėtų kalbėti su vaiku savo gimtąja kalba. Jei vienas iš tėvų kalba lietuviškai, kitas angliškai, svarbu, kad kiekvienas nuosekliai laikytųsi savo kalbos.

2. Kantrybė ir nuoseklumas – neskubinkite vaiko, jei jis pradžioje kalba trumpais sakiniais arba maišo kalbas. Su laiku jis supras jų skirtumus.

3. Daug skaitymo ir kalbėjimo – skaitykite pasakas abiem kalbomis, leiskite vaikui klausytis dainelių ir kt.

4️. Neverskite vaiko versti iš vienos kalbos į kitą – tai gali sukelti stresą ir sumaištį. Vietoj to skatinkite natūralų bendravimą kiekviena kalba.

5️. Bendraamžių įtaka – jei viena kalba mažiau vartojama namuose, svarbu užtikrinti, kad vaikas galėtų ja bendrauti su draugais, seneliais ar kitais šeimos nariais.

Kada reikėtų pasitarti su specialistu?

Dvikalbiai vaikai paprastai pradeda kalbėti tuo pačiu metu kaip ir vienakalbiai. Jei vaikas iki 3 metų neformuoja sakinių arba iki 4 metų sunkiai supranta abiejų kalbų struktūrą, vertėtų pasikonsultuoti su logopedu. Ankstyva pagalba padės užkirsti kelią galimiems kalbos sutrikimams.

Dvikalbystė – didelė dovana vaikui, tačiau svarbu ją formuoti natūraliai. Kuo daugiau kokybiškos kalbinės aplinkos, tuo lengviau vaikui įsisavinti abi kalbas.

lopšelio-darželio „Saulutė“ logopedė metodininkė