Ar vėluojanti kalba visada yra sutrikimas? Kada kreiptis į logopedą?

Tėvai dažnai nerimauja, jei jų vaikas pradeda kalbėti vėliau nei bendraamžiai. Vieni ramina save, manydami, kad „išaugs“, kiti sunerimę skuba ieškoti pagalbos.

Tačiau svarbiausia – laiku atpažinti signalus, kurie gali rodyti, kad vaikui reikia specialisto pagalbos.

Kas yra normalu ir kada reikėtų sunerimti?

Vaiko kalbos raida yra individuali, tačiau yra tam tikros amžiaus normos:

1 metų – vaikas taria pirmuosius žodžius („mama“, „tėti“, „au-au“).

2 metų – supranta ir vykdo paprastas instrukcijas („duok kamuolį“), pradeda jungti du žodžius („noriu gerti“). 3 metų – kalba aiškiais sakiniais, klauso pasakojimų ir dalyvauja pokalbiuose.

Kada kreiptis į logopedą:

Iki 18 mėn. – vaikas netaria nė vieno aiškaus žodžio.

Iki 2 metų – kalbos žodynas labai ribotas (mažiau nei 20 žodžių).

Iki 3 metų – vaikas nesudaro dviejų-trijų žodžių sakinių, nesupranta paprastų klausimų.

Bet kuriame amžiuje – vaikas nesidomi bendravimu, vengia akių kontakto, nereaguoja į savo vardą.

Ką gali padaryti tėvai?

???? Daugiau kalbėkite su vaiku – komentuokite kasdienius veiksmus, pasakokite, kas vyksta aplink.

???? Skaitykite knygas – tai plečia vaiko žodyną ir kalbos supratimą.

???? Suteikite vaikui laiko atsakyti – nebaikite jo sakinių, skatinkite kalbėti savarankiškai.

???? Ribokite ekranus – per ilgas televizoriaus ar planšetės naudojimas gali trukdyti natūraliai kalbos raidai.

Ankstyva pagalba – raktas į sėkmę

Svarbu suprasti, kad ankstyvoji intervencija yra labai svarbi, kad būtų išvengtas arba sumažintas kalbos sutrikimų poveikis. Todėl kreipimasis į logopedą gali padėti užtikrinti normalų kalbos vystymąsi ir užmegzti tvirtus pagrindus tolimesniam kalbos ir komunikacijos gebėjimų tobulinimui.

lopšelio-darželio „Saulutė“ logopedė metodininkė