Pasakų terapija – kelias į vaiko kalbėjimą, kūrybiškumą ir pažinimą

Vaikystėje pasaka – tai kur kas daugiau nei graži istorija. Ji tampa ypatinga bendravimo kalba, padedančia vaikui pažinti save, kitus žmones ir supantį pasaulį. 2026 m. spalio 8 d. darželyje vyko nuotolinis seminaras pedagogams „Pasakų terapijos metodai vaikų kalbėjimo ir skaitymo skatinimo procese“ daug dėmesio skirta tam, kaip pasaką galima pasitelkti skatinant vaikų kalbėjimą, skaitymo motyvaciją, vaizduotę ir kūrybinį mąstymą. Seminaro autorė – Viktorija Grigorjeva, psichologė,
pasakų dirbtuvės “Permainu vėjas” autorė.

Seminare akcentuota svarbi suaugusiojo pozicija – norint sudominti vaiką knyga, pirmiausia pačiam reikia atrasti santykį su skaitoma istorija. Pasaka gali tapti nuoširdaus pokalbio pradžia, galimybe kalbėtis apie emocijas, santykius, pasirinkimus, elgesio pasekmes ir gyvenimiškas situacijas.

Ypač svarbus pasakų aptarimas. Atviri klausimai skatina vaiką ne tik prisiminti pasakos įvykius, bet ir mąstyti, ieškoti priežasčių bei pasekmių, argumentuoti savo nuomonę, pažvelgti į situaciją kito akimis. Tokiu būdu ugdomi kalbiniai, socialiniai ir mąstymo gebėjimai.

Pasaka taip pat suteikia vaikui erdvę kurti. Per pasakos perrašymą, vaidinimą, personažų keitimą, istorijos tęsimą ar savos pasakos kūrimą vaikas mokosi fantazuoti, išreikšti jausmus, ieškoti sprendimų ir drąsiai reikšti savo mintis.

Seminare pristatyta daug kūrybiškų metodų – „Kas būtų, jeigu...“, „O kas buvo po to?“, pasakų koliažas, istorijos iš paveikslėlių, personažų persirengimas, daiktų atgaivinimas ir kiti būdai, leidžiantys pasaką paversti įdomiu žaidimu bei mokymosi procesu.

Pasaka vaikui gali tapti saugia erdve mokytis, klysti, ieškoti, kalbėti ir kurti. Todėl skaitydami vaikui ne tik skaitome istoriją – kartu kuriame ryšį, ugdome jo vaizduotę, kalbą, gebėjimą mąstyti ir tikėti savo galimybėmis.